lapkričio 2025

Horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) įranga dažnai kainuoja daug, bet dar brangiau kainuoja prastovos ir strypo lūžis po žeme. Dauguma tokių gedimų įvyksta ne dėl „blogų“ štangų, o dėl neteisingos eksploatacijos: perveržtų jungčių, netepamų sriegių, netinkamo sandėliavimo ar darbo ne pagal gruntą. Tinkamai prižiūrimos horizontalaus gręžimo štangos gali atlaikyti kelis projektus iš eilės be kritinių pažeidimų, todėl priežiūra čia yra toks pat darbas kaip ir pats gręžimas.

Žemiau – praktinis gidukas, kaip dirbti su HDD štangomis, kad jų tarnavimo laikas būtų maksimalus.

1. Supraskite, kur silpniausia vieta

HDD strypas (štanga) retai lūžta per „vidurį“. Dažniausiai problemos atsiranda:

• srieginėje jungtyje;
  
• vietoje, kuri buvo pažeista transportuojant;
  
• kai komplekte yra skirtingų tiekėjų štangos;
  
• kai strypas jau kartą buvo perkrautas ir atsirado mikroįtrūkimų.
  

Todėl visa priežiūra turi būti orientuota į jungtis ir geometriją – kad jos neišsikraipytų, nedeformuotų ir nebūtų dirbama su pažeistu elementu.

2. Tepimas – ne „pageidautina“, o būtina

Srieginės jungtys HDD darbuose apkraunamos daug kartų iš eilės. Jei jungtis sukama „sausa“, ji pradeda dėvėtis kelis kartus greičiau, atsiranda laisvumas, o tada jau ir strypas gauna didesnę apkrovą, nei numatyta.

Ką daryti:

• naudoti būtent tam skirtą srieginių jungčių tepalą (ne universalų);
  
• tepti kiekvieną kartą sujungiant;
  
• nuvalyti seną purvą ir smėlį prieš tepant;
  
• laikytis gamintojo rekomendacijų dėl kiekio.
  

Taip dirbant, net ir intensyvus gręžimas nesuvalgo jungčių. Tokius HDD sprendimus rasite čia: horizontalaus gręžimo štangos.

3. Teisingas įveržimas

Kita dažna klaida – „kad laikytų, prisuksiu stipriau“. Perveržta jungtis deformuoja sriegį, o per silpnai užveržta sukelia vibruojantį dėvėjimąsi. Abi situacijos trumpina štangos gyvenimą.

Principas paprastas: veržti tiek, kiek numatė gamintojas. Daug HDD įrenginių instrukcijose yra nurodyti Nm. Jei veržiama „iš rankos“, verta turėti bent jau vidinę taisyklę objekte – kad visi operatoriai spaustų panašiai.

4. Vizualinė apžiūra po darbo

Po kiekvieno rimtesnio darbo ciklo (ypač jei buvo praplėtimas/backreamingas) štangas reikia perbėgti akimis:

• ar nėra įtrūkimų sriegyje;
  
• ar nėra „užkandimų“;
  
• ar nesulinkęs pats strypas;
  
• ar nėra paviršinio sužalojimo nuo transportavimo.
  

Jeigu randate įtartiną vietą – geriau tą štangą išimti iš komplekto ir patikrinti atskirai, o ne leisti jai būti „silpnąja grandimi“.

5. Sandėliavimas ir transportavimas

Štangos sugadinamos ne tik gręžiant – labai dažnai jos sugadinamos važiuojant į objektą.

Taisyklės:

• nelaikyti štangų taip, kad jos būtų nuolat sulenktos;
  
• naudoti stovus/atrėmimus, o ne mesti ant žemės;
  
• jungtis laikyti su apsauginiais dangteliais;
  
• nevežti jų „barškinant“ – smūgiai pažeidžia sriegio geometriją.
  

Jei į objektą atvažiuoja jau „pakratytos“ štangos, nenuostabu, kad po kelių sukimų sriegis pradeda „valgytis“.

6. Darbas pagal gruntą

Kiekviena štanga turi savo „lubas“. Jei su plonesne ar labiau nusidėvėjusia štanga bandysite traukti daug didesnį backreamerį kietame grunte – ji dėvėsis kelis kartus greičiau.
Kietam ar mišriam gruntui rinkitės standesnius modelius, tokius, kurie jau skirti horizontaliam  gręžimui(ang. directional drilling rods). Tokie strypai gaminami iš tinkamo plieno ir jų jungtys pritaikytos didesnėms apkrovoms.

7. Nemaišykite skirtingų komplektų

Vienas iš tyliai štangas žudančių dalykų – kai vienoje trasoje naudojamos skirtingų tiekėjų arba skirtingo nusidėvėjimo štangos. Tada apkrova pasiskirsto netolygiai: vienas strypas tiesiog dirba daugiau nei kiti.
Optimalu – turėti vienodą komplektą, iš vieno tiekėjo, vienodo ilgio ir vienodų jungčių. Sumaišyti galima tik tada, jei tiksliai žinote, ką darote.

8. Operatorius = štangos tarnavimo laikas

Net pati geriausia štanga neatlaikys, jei operatorius dirba „pilna jėga“ visą laiką, staigiai keičia kryptį arba nežiūri gręžimo skysčio. Todėl:

• apmokykite operatorius tepti jungtis;
  
• neleiskite sukti sausų štangų;
  
• neleiskite dirbti su matomai pažeista jungtimi;
  
• stebėkite sukimo momentą – per didelis momentas lygiai taip pat trumpina tarnavimo laiką.
  

9. Kada štangą išimti iš eksploatacijos?

Jei pastebėti:

• įtrūkimai,
  
• deformuotas sriegis,
  
• sulenkimas,
  
• kartotinis sriegio „praslydimas“,
  — tokia štanga turi būti išimta. Dirbti „gal dar šitą kartą atlaikys“ – brangiausias būdas „taupyti“.
  

D.U.K.

1. Ar būtina tepti kiekvieną kartą?
Taip. HDD jungtys apkraunamos kiekvieno sujungimo metu, todėl tepalas yra būtina dalis, ne papildoma.

2. Ar galiu naudoti automobilinį tepalą?
Geriau ne. HDD jungtims skirti tepalai sukurti būtent srieginių jungčių apsaugai nuo didelių apkrovų.

3. Kaip dažnai tikrinti štangas?
Po kiekvieno rimtesnio objekto – visada. Jei gruntas kietas – ir darbo eigoje.

4. Ar galima dirbti su šiek tiek sulenkta štanga?
Ne. Sulenkta štanga dirbs netolygiai, labiau apkraus jungtis ir gali lūžti po žeme.

5. Kodėl geriau pirkti iš specializuoto HDD tiekėjo?
Nes gaunate ne tik pačią štangą, bet ir tinkamus sriegius, rekomendacijas pagal įrangą ir vienodą partiją.

Tokia priežiūra praktiškai visada prailgina HDD štangų gyvenimą ir sumažina lūžio riziką objekte.

Šiuolaikinės komandos tikisi iš vadovo ne tik krypties ir kontrolės. Joms reikia aiškumo, pagarba paremto bendradarbiavimo, psichologinio saugumo ir realaus įsiklausymo. Komandos, kuriose vyrauja pasitikėjimas ir motyvacija, pasiekia ženkliai geresnius rezultatus (aproksimacija), greičiau sprendžia problemas ir lengviau adaptuojasi prie pokyčių.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vadovas gali nuosekliai ir praktiškai kurti stiprius santykius, skatinti motyvaciją ir sukurti aplinką, kurioje žmonės nori dirbti geriausiai.

1. Pasitikėjimas prasideda nuo vadovo elgesio

Pasitikėjimas į komandą neateina automatiškai — jis kuriamas kasdieniais vadovo veiksmais. Komanda stebi ne tik tai, ką vadovas sako, bet ir kaip elgiasi.

Kas labiausiai kuria pasitikėjimą?

• Nuoseklumas. Žmonės turi matyti, kad vadovo žodžiai atitinka veiksmus.
• Teisingumas. Vienodi standartai visiems, jokio favoritizmo.
• Atvirumas. Aiškiai pasakomi tikslai, pokyčiai ir priežastys.
• Atsakomybės prisiėmimas. Vadovas pirmas prisiima klaidas, o ne meta jas komandai.

Ką daryti praktiškai?

• Savaitės pradžioje įvardinkite 3–5 prioritetus komandai.
• Nevėluokite į susitikimus ir turėkite aiškią darbotvarkę.
• Atvirai pasidalinkite, kai darote klaidą — tai stiprina kultūrą.

2. Aiškūs lūkesčiai – pagrindas komandos motyvacijai

Didelė dalis demotyvacijos kyla ne dėl darbo krūvio, o dėl neaiškumo: ką tiksliai reikia padaryti, iki kada ir kaip bus vertinamas rezultatas.

Ką vadovas turi aiškiai įvardyti?

• Prioritetus ir tikslus.
• Darbo standartus.
• Atsakomybes ir sąsajas tarp narių.
• Kaip atrodys „geras rezultatas“.

Aiškumas → kryptis → motyvacija. Tai vienas tiesiausių ryšių komandos psichologijoje.

3. Reguliarus, dvipusis grįžtamasis ryšys

Tik stipriame pasitikėjimo lauke grįžtamasis ryšys tampa ne kritika, o augimo įrankiu. Vadovai dažnai daro klaidą teikdami tik vienpusį feedback’ą — bet komandos nariai taip pat turi galėti kalbėti apie vadovo sprendimus.

Kaip suteikti gerą grįžtamąjį ryšį?

• Laiku (ne kas 6 mėnesius, o tada, kai reikia).
• Konkretų (faktai > interpretacijos).
• Susitarimu paremtą („ką darome kitaip nuo šiandien“).

Dvipusio ryšio pavyzdžiai

• „Kas šiandien mano darbe jums labiausiai padeda?“
• „Kur matote, kad mano sprendimų priėmimo procesas galėtų būti aiškesnis?“

4. Motyvacija gimsta iš prasmės ir autonomijos

Pinigai ir bonusai motyvuoja tik ribotą laiką. Tikroji, ilgalaikė motyvacija kyla iš trijų dalykų:

• Prasmės. Žmonės turi matyti, kad jų darbas svarbus.
• Autonomijos. Galimybė savarankiškai spręsti ir pasirinkti būdus.
• Meistriškumo. Augimo galimybės ir mokymasis.

Vadovo užduotis – aiškiai parodyti, kaip kiekvieno žmogaus darbas prisideda prie platesnio organizacijos tikslo.

Praktinės priemonės motyvacijai stiprinti

• Kas mėnesį aptarkite pasiektas pergales (net mažas).
• Suteikite erdvės eksperimentuoti ir priimti sprendimus.
• Siūlykite mokymosi galimybes ir užduotis, kurios minkštai išveda iš komforto zonos.

Motyvaciją taip pat stiprina kryptingos ugdymo programos — pvz., pardavimų komandoms, kurios dirba B2B sektoriuje, gali būti aktualūs b2b pardavimai, nes jie kelia kompetenciją ir suteikia naujų įgūdžių tikslams pasiekti.

5. Komandiniai susitarimai ir kultūra

Kiekviena komanda turi savo „mikrokultūrą”. Ji gali būti sąmoningai sukurta arba atsirasti chaotiškai. Vadovo rolė – šią kultūrą formuoti aiškiais susitarimais.

Pavyzdiniai komandos susitarimai

• „Vėluojame ≤ 5 min ir informuojame iš anksto.“
• „Jei kas nors stringa – sakome pirmi, nelaukdami savaitės.“
• „Grįžtamasis ryšys – tiesioginis, pagarbus, konkretus.“

Skaidrūs susitarimai mažina konfliktus, didina pasitikėjimą ir motyvuoja komandos narius veikti kryptingiau.

6. Vadovo prieinamumas ir emocinis klimatavimas

Komandos nariai labiau pasitiki vadovu, kuris yra prieinamas — ne per daug, ne per mažai, bet tiek, kad žmonės jaustų paramą ir aiškią kryptį.

Ką vadovas turi užtikrinti?

• Reguliarius 1:1 pokalbius.
• Reakciją į emocinius signalus (grupės įtampą, perdegimą, konfliktus).
• Skaidrią komunikaciją net tada, kai naujienos nėra geros.

7. Mokymasis ir komandos tobulėjimas

Motyvacija stipriausia tada, kai komanda jaučia, kad auga. Mokymai, mentorystė ir geroji praktika kelia savivertę, profesionalumą ir komandos energiją.

Vadovams verta įtraukti kryptingas ugdymo programas, tokias kaip mokymai įmonėms, kurios padeda tiek sustiprinti įgūdžius, tiek išlyginti komandos darbo standartus.

Investicija į augimą visada sugrįžta: motyvuota, pasitikinti komanda pasiekia geresnius rezultatus, greičiau sprendžia problemas ir kuria sveikesnę organizacinę kultūrą.

Viską apibendrinant

Pasitikėjimas ir motyvacija nėra atsitiktinumas — tai nuoseklus vadovo darbas. Aiškūs lūkesčiai, reguliarus dvipusis grįžtamasis ryšys, teisingumas, emocinis klimato stebėjimas ir augimo galimybės yra pagrindiniai elementai, kurie lemia komandos įsitraukimą.

Vadovas, kuris sukuria aplinką, kurioje žmonės jaučiasi girdimi, gerbiami ir turintys galimybę augti, formuoja stipriausią įmanomą konkurencinį pranašumą — įsitraukusią komandą.

Jeigu norite sustiprinti komandos motyvaciją ir ugdyti jos kompetencijas, apsvarstykite tikslinius mokymus ar mentorių programą. Tinkami įrankiai ir kompetencijų ugdymas gali kardinaliai pakeisti komandos kultūrą ir rezultatus.