Liepų, grikių, rapsų ir įvairių pievų augalų medus pirmiausia skiriasi savo augaline kilme, o kartu – spalva, aromatu, skoniu ir kristalizacijos pobūdžiu. Todėl nėra vienos rūšies, kuri visiems būtų objektyviai geriausia. Kasdieniam pasirinkimui praktiškiau nuspręsti, ar norisi švelnaus, ar intensyvaus skonio ir kam medus bus naudojamas.

Renkantis svarbi ir etiketė. Augalinės kilmės pavadinimas nėra vien dekoratyvus apibūdinimas.

Ką reiškia „liepų“ arba „grikių“ medus?

ES medaus taisyklės leidžia produkto pavadinimą papildyti informacija apie žiedinę arba augalinę kilmę, kai produktas visiškai arba daugiausia gaunamas iš nurodyto šaltinio ir turi jam būdingas organoleptines, fizikines-chemines bei mikroskopines savybes. Tai reiškia, kad lietuviškas medus gali būti apibūdinamas ne tik pagal šalį, bet ir pagal vyraujantį augalinį šaltinį, kai tam yra pagrindas.

Kartu verta suprasti bitininkystės realybę: bitėms neįmanoma nurodyti lankyti tik vienos rūšies augalus. Augalinės kilmės pavadinimas apibūdina vyraujantį šaltinį ir konkrečiam medui būdingas savybes.

Keturi skoniai – keturi skirtingi pasirinkimai

Liepų medus paprastai pasirenkamas dėl charakteringo liepų aromato. Jo skonis gali būti ryškesnis nei neutralesnio įvairių žiedų medaus, tačiau konkreti spalva ir intensyvumas priklauso nuo derliaus.

Grikių medus išsiskiria gerokai tamsesne spalva ir stipriu skoniu. „Brolių medus“ savo grikių medų apibūdina kaip tamsų, sodrų ir intensyvaus, karameliško charakterio. Tokia rūšis gali patikti žmonėms, kurie medų nori aiškiai jausti, o ne naudoti tik kaip neutralų saldiklį.

Rapsų medus paprastai būna šviesus ir yra žinomas dėl greitos kristalizacijos. Susikristalizavęs jis gali tapti labai šviesus ir kreminės išvaizdos. Tai nėra kokybės trūkumas – kristalizacija yra natūrali medaus savybė.

Pievų arba įvairių žiedų medus gali būti mažiau vienodas tarp skirtingų derlių, nes jo savybes lemia tuo metu žydėjusių augalų visuma. Būtent ši įvairovė gali būti jo privalumas žmogui, kuris neieško vieno labai konkretaus aromato.

Rinktis galima pagal naudojimą

Prie arbatos ar pusryčių košės dažnai patogus tas medus, kurio skonis neužgožia kitų ingredientų. Desertui ar sūrių deriniui galima ieškoti intensyvesnio aromato. Jei medus valgomas vienas, pasirinkimą dar labiau lemia asmeninis skonis. Todėl verta pradėti nuo mažesnio kiekio arba paragauti kelių rūšių, o ne iš anksto spręsti, kad tamsesnis ar retesnis medus būtinai bus tinkamesnis.

Svarbu ir nevertinti rūšių kaip vaistų. Medus yra maisto produktas, o skirtinga botaninė kilmė pirmiausia leidžia kalbėti apie jo juslines ir sudėties savybes, o ne garantuotą gydomąjį poveikį.

O kuo bičių pikis skiriasi nuo medaus?

Renkantis bitininkystės produktus verta atskirti medų nuo kitų avilio produktų. Vienas iš jų yra bičių pikis – tai ne medaus rūšis, o atskiras bičių produktas, kurį bitės gamina iš augalinių dervų ir kitų medžiagų bei naudoja avilyje. „Brolių medus“ svetainėje jis taip pat pateikiamas kaip atskiras produktas, o ne kaip viena iš medaus rūšių.

Šis skirtumas svarbus todėl, kad vienoje bitininkystės produktų parduotuvėje galima rasti medaus, bičių duonelės, žiedadulkių, propolio ir kitų gaminių, tačiau jų nereikėtų lyginti kaip tos pačios kategorijos produktų. Jei tikslas yra išsirinkti medų kasdieniam vartojimui, verta pirmiausia lyginti skirtingas medaus rūšis pagal skonį, aromatą ir kilmę.

Liepų, grikių, rapsų ar pievų medaus pasirinkimas galiausiai priklauso nuo asmeninio skonio. Švelnesnio skonio mėgėjams gali labiau patikti šviesesnės rūšys, o ieškantiems ryškesnio aromato verta paragauti grikių ar kito sodresnio medaus. Etiketėje nurodyta botaninė ir geografinė kilmė padeda geriau suprasti, ką iš tikrųjų perkate.