Vilniuje elektronikos plokštes, mikroschemas ir dalį kompiuterių komponentų galima siūlyti specializuotiems elektronikos atliekų supirkėjams. Tačiau prieš pasirenkant, kur vežti sukauptą elektroniką, verta išsiaiškinti, ar konkreti įmonė superka būtent turimą kategoriją ir kaip ją įvertina. Serverių plokštės, kompiuterių pagrindinės plokštės, procesoriai ir įvairi buitinė elektronika nėra vienodos vertės žaliava.
Elektronikos atliekų vertė glaudžiai susijusi su jų medžiagine sudėtimi. Spausdintinėse plokštėse gali būti vario, alavo, aukso, sidabro, paladžio ir kitų metalų, tačiau jų koncentracijos priklauso nuo plokštės paskirties ir konstrukcijos.
Ką verta atskirti prieš vežant?
Jeigu turima viena ar dvi plokštės, išsamus rūšiavimas nėra sudėtingas. Situacija kitokia, kai elektronikos atliekos susidaro įmonėje, remonto dirbtuvėse ar išmontuojant didesnį kiekį įrangos.
Tokiu atveju naudinga atskirti bent:
- kompiuterių ir serverių plokštes;
- procesorius bei kitus aiškius elektroninius komponentus;
- atminties modulius;
- telekomunikacijų ar pramoninės įrangos plokštes;
- laidus ir kitą atskirai vertinamą medžiagą.
Tikslus skirstymas priklausys nuo supirkėjo naudojamos klasifikacijos, todėl prieš atliekant didelį rūšiavimo darbą verta suderinti kategorijas.
Kodėl plokštės vertinamos skirtingai?
Dvi vienodo dydžio elektronikos plokštės gali būti pagamintos skirtingai ir turėti nevienodą metalų sudėtį. Tyrimuose nustatyta, kad skirtingų įrenginių spausdintinių plokščių tauriųjų metalų vertė skiriasi, todėl vienodas svoris nėra pakankamas kriterijus.
Dėl to elektronikos supirkimas Vilniuje aktualus ne tik ieškant artimiausios supirkimo vietos. Prieš parduodant verta pasitikslinti, kaip konkrečios plokštės bus klasifikuojamos ir ar skirtingų rūšių komponentai vertinami atskirai.
Tai ypač svarbu turint didesnį kiekį. Jei aukštesnės vertės komponentai sumaišomi su žemesnės kategorijos elektronika, pardavėjui tampa sunkiau suprasti galutinio pasiūlymo logiką.
Pavyzdys: viena dėžė, trys skirtingos situacijos
Tarkime, vienoje dėžėje yra senų kompiuterių pagrindinės plokštės, procesoriai ir laidai. Paprasčiausias variantas būtų viską perduoti kaip vieną elektronikos atliekų partiją.
Tačiau supirkimo požiūriu gali būti prasminga šias grupes atskirti. Procesoriai yra konkretūs komponentai, pagrindinės plokštės – atskira elektronikos kategorija, o laidų vertė siejama su kitokia medžiagine sudėtimi. Tai nereiškia, kad pardavėjas turi išardyti kiekvieną plokštę. Pakanka išlaikyti aiškias grupes ir iš anksto paklausti, kaip jos bus vertinamos.
Kada svarbiau tinkamas atliekų tvarkymas nei pardavimas?
Ne kiekviena elektronikos atlieka turės komercinę vertę. Tačiau net ir tada jai taikomas atskiro tvarkymo principas.
ES WEEE direktyvoje numatoma mažinti elektronikos atliekų patekimą į nerūšiuotų komunalinių atliekų srautą ir užtikrinti atskirą surinkimą. Aplinkos apsaugos agentūra Lietuvoje skelbia duomenis apie elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą bei tvarkymą.
Todėl pardavimas yra naudingas sprendimas tada, kai turima supirkėjui vertinga medžiaga. Kitais atvejais svarbiausia pasirinkti tinkamą elektronikos atliekų surinkimo kanalą, o ne ieškoti būdo atsikratyti įranga kartu su buitinėmis šiukšlėmis.