2004 metais uncija aukso kainavo apie 400 dolerių. 2024-aisiais – jau virš 2000 dolerių. Kai kuriuo momentu siekė ir 2400.
Penki kartai per dvi dešimtis metų. Palyginkime: vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį daugelyje šalių išaugo vos dvigubai.
Kas vyksta su auksu? Ir svarbiau – kodėl?
Aukso kaina: kas ją formuoja
Skirtingai nei akcijos ar nekilnojamasis turtas, auksas negeneruoja pajamų. Jokių dividendų, jokių nuomos mokesčių. Tai metalas, kuris tiesiog egzistuoja.
Kodėl tada jis brangsta?
Atsakymas slypi keliuose pamatiniuose faktoriuose, kurie veikia vienu metu.
Ribota pasiūla. Aukso kiekis Žemėje yra baigtinis. Kasybos tempai stabilūs – kasmet išgaunama apie 3000–3500 tonų. Šis skaičius beveik nekinta dešimtmečius, nes lengvai prieinami telkiniai jau išeksploatuoti, o nauji reikalauja vis didesnių investicijų.
Auganti paklausa. Centriniai bankai perka auksą rezervams. Juvelyrai naudoja papuošalams. Technologijų pramonė – elektronikai. Ir, žinoma, investuotojai – apsaugai nuo rizikų.
Kai paklausa auga, o pasiūla ribota – kaina kyla. Elementari ekonomika.
Centrinių bankų vaidmuo
Vienas svarbiausių aukso kainos variklių – centrinių bankų elgesys.
Po 2008 metų finansų krizės pasaulio centriniai bankai tapo grynaisiais aukso pirkėjais. Ypač aktyvios – besivystančių šalių institucijos: Kinija, Rusija, Indija, Turkija.
Kodėl? Diversifikacija. Šių šalių rezervai tradiciškai buvo laikomi JAV doleriuose – obligacijose, iždo vekseliuose. Tačiau geopolitinė įtampa parodė, kad tokie rezervai gali būti įšaldyti ar konfiskuoti.
Auksas – kitoks. Jį galima laikyti savo teritorijoje. Jis nepriklauso nuo jokios valiutos ar vyriausybės sprendimų.
2022–2023 metais centriniai bankai nupirko rekordinius aukso kiekius – virš 1000 tonų per metus. Tai didžiausi skaičiai per kelis dešimtmečius.
Infliacija ir realios palūkanos
Ryšys tarp aukso ir infliacijos – vienas dažniausiai minimų, bet ne visada teisingai suprantamų.
Auksas nėra automatinė apsauga nuo infliacijos trumpuoju laikotarpiu. Jo kaina gali svyruoti nepriklausomai nuo mėnesinių infliacijos rodiklių.
Tačiau ilguoju laikotarpiu tendencija aiški: kai pinigų perkamoji galia mažėja, aukso vertė išlieka.
Dar svarbesnis faktorius – realios palūkanos. Tai skirtumas tarp nominalių palūkanų normų ir infliacijos.
Kai realios palūkanos neigiamos (infliacija aukštesnė nei palūkanos) – auksas brangsta. Nes laikyti pinigus banke tampa nuostolinga, o auksas neneša nei pelno, nei nuostolio.
2020–2022 metais daugelyje išsivysčiusių šalių realios palūkanos buvo giliai neigiamos. Rezultatas – aukso kaina šovė aukštyn.
Dolerio įtaka
Aukso kaina pasaulyje kotiruojama JAV doleriais. Tai reiškia, kad dolerio stiprumas ar silpnumas tiesiogiai veikia aukso kainą.
Kai doleris stiprėja – auksas tampa brangesnis kitų valiutų turėtojams. Paklausa mažėja, kaina krenta.
Kai doleris silpnėja – atvirkštinis efektas. Auksas tampa patrauklesnis, paklausa auga.
Būtent todėl aukso kaina dažnai juda priešinga kryptimi nei dolerio indeksas. Tai ne sutapimas – tai mechanizmas.
Geopolitika kaip katalizatorius
Aukso rinka jautriai reaguoja į globalius įvykius.
2020 – pandemija – aukso kaina pasiekė istorinius rekordus.
2022 – karas Ukrainoje – naujas šuolis.
2023 – bankininkystės krizė JAV ir Europoje – vėl augimas.
Investuotojai tokiais momentais ieško „saugaus prieglobsčio”. Ir nors pasirinkimų yra – obligacijos, frankų ar jenų valiutos – auksas išlieka klasika.
Tai ne emocinis sprendimas. Tai istoriškai pagrįsta reakcija: per pastaruosius šimtą metų kiekvienos didelės krizės metu aukso kaina kilo.
Praktinė pusė: kaip tai veikia investuotoją
Suprasti, kodėl auksas brangsta, naudinga. Bet kaip tai pritaikyti?
Investicinis auksas prieinamas keliomis formomis. Aukso fondai (ETF) – patogu, likvidžiu, bet tai popierinis turtas. Aukso akcijos – bendrovių, kurios išgauna auksą – tačiau jų vertė priklauso ne tik nuo aukso kainos, bet ir nuo valdymo kokybės.
Fizinis auksas – tiesiogiausias būdas. Investiciniai aukso luitai – standartizuoti, lengvai perkainojami, pripažįstami visame pasaulyje. Uncijos, 50 gramų, 100 gramų – formatų pasirinkimas leidžia pritaikyti investiciją prie savo galimybių.
Svarbu suprasti: perkant fizinį auksą, mokate ne tik už metalą, bet ir už gamybą, logistiką, pardavėjo maržą. Todėl trumpalaikė spekuliacija fizine forma – neefektyvi. Tai instrumentas ilgalaikei apsaugai.
Ko galime tikėtis ateityje
Prognozuoti kainas – nedėkingas užsiėmimas. Tačiau tendencijas stebėti galima.
Centriniai bankai toliau perka auksą. Geopolitinė įtampa niekur nedingo. Vyriausybių skolos – rekordinės, o tai ilgainiui spaudžia valiutas.
Ar tai reiškia, kad auksas tik brangs? Nebūtinai. Trumpuoju laikotarpiu galimi ir kritimais. Tačiau struktūriniai faktoriai, kurie stūmė kainą aukštyn pastaruosius dvidešimt metų, išlieka.
Išvada be emocijų
Aukso kaina kyla ne dėl magijos ar tradicijos. Ji kyla dėl konkrečių ekonominių ir geopolitinių priežasčių, kurias galima analizuoti ir suprasti.
Ribota pasiūla. Auganti centrinių bankų paklausa. Neigiamos realios palūkanos. Silpnėjantis pasitikėjimas fiat valiutomis. Geopolitinis nestabilumas.
Visa tai – ne trumpalaikiai reiškiniai. Jie formuoja aplinką, kurioje auksas išlieka aktualus.
Ar investuoti – kiekvieno asmeninis sprendimas. Bet suprasti, kas vyksta – naudinga visiems.
