Celiakija – tai autoimuninė liga, kurią sukelia netoleravimas gliutenui – baltymui, randamam kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Ši liga veikia virškinimo sistemą ir gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, jei ji nebus diagnozuota ir tinkamai valdoma. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra celiakija, kaip atpažinti jos simptomus ir kaip ją valdyti.
1. Kas yra celiakija?
Celiakija yra autoimuninė liga, kuri sukelia imuninės sistemos reakciją į gliuteną. Kai celiakija sergantis žmogus suvartoja produktų, kuriuose yra gliuteno, imuninė sistema pradeda atakuoti plonosios žarnos gleivinę. Tai sukelia uždegimą ir žarnyno vilnelių pažeidimus, kurie trukdo organizmui tinkamai pasisavinti maistines medžiagas.
Kaip ji veikia organizmą:
- Žarnyno vilnelės, atsakingos už maisto pasisavinimą, pažeidžiamos ir negali tinkamai atlikti savo funkcijos.
- Ilgalaikė nepagydyta celiakija gali sukelti mitybos nepakankamumą ir daugybę kitų sveikatos problemų.
2. Dažniausi celiakijos simptomai
Celiakijos simptomai gali būti įvairūs ir pasireikšti skirtingai tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Kai kurie žmonės gali turėti lengvus simptomus, o kitiems liga gali pasireikšti stipriau. Dažniausiai celiakija yra susijusi su virškinimo sutrikimais, tačiau taip pat gali paveikti ir kitus kūno organus.
Simptomai, susiję su virškinimu:
- Viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
- Pilvo pūtimas, skausmas.
- Pykinimas ir vėmimas.
Kiti galimi simptomai:
- Nuolatinis nuovargis ir silpnumas.
- Svorio netekimas arba lėtas vaikų augimas.
- Geležies stokos anemija ir osteoporozė.
- Odos problemos, tokios kaip herpetiforminis dermatitas.
3. Kaip diagnozuojama celiakija?
Celiakijos diagnozė pradedama nuo simptomų analizės ir medicininės istorijos peržiūros. Jei įtariama celiakija, gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kurie nustato specifinius antikūnus. Jei rezultatai rodo galimą celiakiją, gali būti atliekama plonosios žarnos biopsija, kurios metu patikrinama, ar nėra žarnyno gleivinės pažeidimų.
Pagrindiniai diagnostikos etapai:
- Kraujo tyrimai: Nustatomi antikūnai prieš gliuteną, kurie rodo imuninę reakciją.
- Žarnyno biopsija: Jei antikūnų tyrimai teigiami, atliekama biopsija, siekiant patvirtinti žarnyno pažeidimus.
4. Gyvenimas su celiakija: dieta be gliuteno
Celiakijos gydymas pagrįstas viena esmine taisykle – visiškai pašalinti gliuteną iš mitybos. Tai reiškia, kad būtina atsisakyti kviečių, rugių, miežių ir visų maisto produktų, kurie gali turėti net ir mažų šių grūdų pėdsakų. Dietos laikymasis yra būtinas norint išvengti simptomų ir ilgalaikių sveikatos problemų.
Kaip pritaikyti dietą:
- Rinkitės natūraliai be gliuteno produktus: ryžius, grikius, bulves, kukurūzus.
- Atidžiai skaitykite maisto produktų etiketes, kad išvengtumėte paslėpto gliuteno.
- Būkite atsargūs valgydami išvykose – dalis maisto produktų gali būti užteršti gliutenu gamybos metu.
5. Kokia rizika negydant celiakijos?
Negydoma celiakija gali sukelti rimtų komplikacijų. Plonosios žarnos pažeidimai, dėl kurių organizmas neįsisavina maistinių medžiagų, gali lemti mitybos nepakankamumą, kaulų tankio sumažėjimą ir anemiją. Be to, ilgalaikis negydytos celiakijos poveikis gali padidinti tam tikrų autoimuninių ligų ir netgi vėžio riziką.
Galimos komplikacijos:
- Osteoporozė, nes sumažėja kalcio pasisavinimas.
- Nevaisingumas ar persileidimai moterims.
- Didėjanti žarnyno limfomos rizika.
Celiakija yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali sukelti daugybę sveikatos problemų, jei ji nėra tinkamai valdoma. Tačiau, laikantis griežtos be gliuteno dietos, galima visiškai kontroliuoti simptomus ir užtikrinti gerą gyvenimo kokybę. Svarbiausia yra laiku diagnozuoti ligą ir atsisakyti gliuteno, kad apsaugotumėte savo sveikatą.