Pirmas vakaras po procedūros dažnai būna apgaulingai ramus. Atrodo, viskas praėjo sklandžiai: dantį ištraukė, kraujas sustojo, gydytojas pasakė kelis dalykus, o tu jau grįžti namo su mintimi: „na, dar pora dienų ir viskas“. Ir tada prasideda klasika — vakare norisi valgyti „kažką rimtesnio“, ryte norisi išsivalyti dantis iki girgždesio, o trečią dieną atsiranda skausmas, kvapas, pulsavimas… ir klausimas „kas čia dabar?“.
Tiesa tokia: dantų traukimas dažniausiai sugija be problemų, bet žmonės patys labai dažnai sutrumpina sau kantrybę ir prailgina gijimą. Ne todėl, kad yra neatsargūs. Tiesiog nežino, kad kai kurios mažos klaidos kainuoja daug.
Pirmoji klaida — bandymas „patikrinti, ar tikrai sugijo“
Yra viena beveik automatinė reakcija: liežuviu ar pirštu paliesti vietą, kur buvo dantis. Kartais net netyčia, tiesiog iš smalsumo. Bet taip žmogus pradeda erzinti kraujo krešulį — tą mažą „kamštį“, kuris iš tikrųjų yra tavo kūno apsauga.
Jeigu krešulys iškrenta, atsiveria žaizda, pradeda skaudėti stipriau, burnoje atsiranda keistas kvapas, o gijimas tęsiasi ilgiau. Ir tai nėra „kažkas retai“. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl po rovimo žmonės grįžta atgal į kliniką.
Antroji klaida — skalavimas per anksti ir per agresyviai
Daug kas galvoja: „juk reikia valyti, kad nebūtų infekcijos“. Skamba logiškai, bet pirmomis paromis per stiprus skalavimas veikia kaip vandens srovė ant šviežiai užlieto betono — nuplauna viską, kas turi laikyti.
Jeigu gydytojas liepė neskalauti pirmą parą, tai nėra šiaip iš oro. Skalavimas gali išplauti krešulį, o tada prasideda tie patys nemalonumai: skausmas, uždegimas, tempimas.
Jeigu reikia higienos jausmo, geriau tiesiog švelniai praskalauti, be spaudimo, ir tik tada, kai leidžiama.
Trečioji klaida — karštas maistas ir kava „nes aš be kavos negaliu“
Čia yra toks momentas, kai žmonės patys nustebsta. Karštas maistas, karšti gėrimai ir net garuojanti sriuba gali suaktyvinti kraujavimą. Šiluma išplečia kraujagysles, o žaizda dar nėra tvirtai užsidariusi.
Man vienas draugas rimtai sakė: „ai, išgėriau kavos, nes man taip reikia… ir pradėjo vėl bėgt kraujas“. O tada panika, servetėlės, google, ir vakaras sugadintas.
Pirmas kelias dienas verta rinktis drungną, minkštą maistą. Ne todėl, kad taip „reikia“, o todėl, kad taip greičiau baigiasi visas procesas.
Ketvirtoji klaida — rūkymas arba garinimas „tik vieną kartą“
Jeigu yra vienas dalykas, kurį gydytojai kartoja šimtus kartų ir vis tiek žmonės ignoruoja, tai rūkymas po rovimo. Rūkymas sausina burną, mažina kraujo tekėjimą, o įkvėpimo jėga gali ištraukti krešulį.
Dar blogiau — po to prasideda sausos alveolės skausmas, kuris kartais būna stipresnis nei pats rovimą. Ir jis gali tęstis kelias dienas, net savaitę.
„Tik vieną kartą“ čia dažnai kainuoja daug daugiau, nei atrodo.
Penktoji klaida — fizinis krūvis ir sportas per anksti
Yra žmonių, kurie kitą dieną po procedūros eina į sporto klubą arba pradeda kilnoti dėžes, nes „reikia“. Bet kai pakyla kraujospūdis, vieta gali vėl pradėti kraujuoti. O tada nebeaišku, ar čia normalu, ar jau problema.
Jei jau buvo dantų traukimas, bent kelias dienas verta leisti kūnui dirbti savo darbą be papildomos įtampos.
Šeštoji klaida — vaistų vartojimas „pagal nuotaiką“
Vienas iš dažniausių scenarijų: žmogus išgeria nuskausminamąjį, kai jau skauda. O kai skauda labai, atrodo, kad vaistas „neveikia“. Iš tikrųjų, jis tiesiog pavėluotas.
Dar viena bėda — bandymas maišyti vaistus ar vartoti tai, kas „padėjo kaimynui“. Po procedūros geriau laikytis gydytojo nurodymų, nes kiekvieno situacija skiriasi.
Ir jeigu tau paskyrė antibiotikus — jų „neužtenka išgerti tris dienas, nes jau geriau“. Taip žmogus pats sau susikuria ilgesnį gijimą.
Kaip suprasti, kad gijimas jau per ilgai užsitęsė
Dalis nemalonių pojūčių po rovimo yra normalūs. Tempimas, lengvas patinimas, jautrumas — taip būna. Bet yra keli signalai, kurių nereikėtų ignoruoti.
Jei:
skausmas po 2–3 dienų stiprėja, o ne mažėja
atsiranda nemalonus kvapas ar skonis burnoje
pakyla temperatūra
iš žaizdos vėl pradeda tekėti kraujas be aiškios priežasties
patinimas didėja, o ne traukiasi
tada geriau nelaukti ir pasitikrinti. Nes kartais problema išsisprendžia greitai, jei pagauni ją anksti.
Kaip elgtis, kad gijimas būtų greitas ir ramus
Svarbiausia čia nėra „tobulai laikytis taisyklių“. Svarbiausia yra nekenkti žaizdai.
Pirmos kelios dienos turėtų būti paprastos: poilsis, minkštas maistas, drungni gėrimai, švelni higiena ir ramybė burnai. Skamba nuobodžiai, bet tai tas nuobodumas, kuris tau sutaupo skausmo ir papildomo vizito.
Ir tada, po savaitės, tu tiesiog pamiršti, kad kažkas buvo. O tai ir yra geriausias scenarijus.
