Nekilnojamojo turto sandoriai Lietuvoje vis dažniau stringa dėl vieno dokumento, apie kurį daugelis net nepagalvoja iki paskutinės minutės.
Vilnietė Jurgita R. buvo tikra – jos tėvų namas Kauno rajone išeis per porą savaičių. Pirkėjas rastas, kaina suderėta, notaro vizitas suplanuotas. Tačiau likus trims dienoms iki sandorio, viskas sustojo.
„Notarė paklausė energetinio naudingumo sertifikato. Aš net nežinojau, kas tai yra,” – prisimena moteris.
Dokumentas, kurio reikalauja įstatymas
Nuo 2013 metų Lietuvoje galioja reikalavimas – kiekvienas parduodamas ar išnuomojamas pastatas privalo turėti specialų dokumentą. Energetinio naudingumo sertifikatas – tai oficialus patvirtinimas, kiek energijos sunaudoja konkretus būstas. Tai nėra formalumas ar biurokratinė užgaida. Šis dokumentas parodo, kiek energijos pastatas suvartoja šildymui, vėsinimui, karštam vandeniui ir apšvietimui.
Sertifikatas suteikiamas dešimčiai metų ir klasifikuoja pastatą nuo A++ (efektyviausias) iki G (mažiausiai efektyvus). Pirkėjui tai leidžia suprasti, kokių sąskaitų tikėtis žiemą, o pardavėjui – objektyviai pagrįsti būsto kainą.
Tačiau realybė tokia, kad dauguma senesnių namų savininkų apie šį reikalavimą sužino tik tada, kai sandoris jau ant nosies.
Kuo skiriasi sertifikavimas nuo audito
Žmonės dažnai painioja dvi skirtingas procedūras. Energetinio naudingumo sertifikatas – tai pastato energinės klasės nustatymas pagal standartinius skaičiavimus. Jis būtinas kiekvienam parduodamam ar nuomojamam objektui.
Tuo tarpu pastato energetinis auditas – tai išsamesnis tyrimas, kurio metu specialistai ne tik įvertina esamą būklę, bet ir pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip sumažinti energijos suvartojimą. Auditas dažniausiai atliekamas prieš renovaciją arba siekiant gauti finansavimą iš valstybės remiamų programų.
„Jeigu tiesiog parduodate butą ar namą – užtenka sertifikato. Bet jei planuojate renovuoti ir norite žinoti, kur investicija atsipirks greičiausiai – reikalingas auditas,” – aiškina energetikos srities ekspertai.
Kodėl tai aktualu būtent dabar
Artėjant pavasariui, nekilnojamojo turto rinka tradiciškai atgyja. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį metų ketvirtį sandorių skaičius išauga vidutiniškai 23 procentais, palyginti su žiemos mėnesiais.
Tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių artimiausiu metu susidurs su tuo pačiu klausimu, su kuriuo susidūrė Jurgita – ar turiu visus dokumentus.
NT agentai pastebi aiškią tendenciją: pirkėjai tapo išrankesni. Jie ne tik klausia apie energetinę klasę, bet ir lygina skirtingus objektus pagal šį rodiklį.
„Prieš penkerius metus niekas nežiūrėjo į tą raidę skelbime. Dabar pirkėjai skaičiuoja – jei namas G klasės, žiemą mokėsi 400 eurų už šildymą. Jei C klasės – perpus mažiau. Per dešimt metų tai keliasdešimt tūkstančių eurų skirtumas,” – sako ilgametė brokerė iš Kauno.
Kaip išvengti streso paskutinę minutę
Specialistai rekomenduoja pasirūpinti sertifikatu dar prieš skelbiant būstą pardavimui. Procedūra paprastai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo pastato sudėtingumo ir specialistų užimtumo.
Reikalingi dokumentai – pastato techniniai brėžiniai, informacija apie šildymo sistemą ir langų charakteristikos. Jei dokumentų nėra, sertifikuotojas atlieka apžiūrą vietoje ir matavimus.
Kaina priklauso nuo pastato dydžio ir tipo. Butui sertifikavimas kainuoja nuo keliasdešimt iki šimto eurų, individualiam namui – nuo šimto iki kelių šimtų.
Ką rodo statistika
Energetikos ministerijos duomenimis, Lietuvoje per metus išduodama apie 40 tūkstančių energetinio naudingumo sertifikatų. Dauguma sertifikuojamų pastatų patenka į D–F klases, kas rodo, kad šalies būsto fondas vis dar reikalauja rimtų investicijų į energetinį efektyvumą.
Europos Sąjungos direktyvos numato, kad iki 2030 metų visi gyvenamieji pastatai turės atitikti bent E klasę, o iki 2033 – bent D klasę. Tai reiškia, kad žemesnių klasių pastatų savininkams anksčiau ar vėliau teks investuoti į renovaciją arba susitaikyti su mažėjančia turto verte.
Jurgitos istorija baigėsi gerai – sertifikatą ji gavo per savaitę, o sandoris įvyko su nedideliu vėlavimu. Tačiau jos patarimas kitiems aiškus: „Nesvarbu, ar planuojate parduoti dabar, ar po metų – pasirūpinkite dokumentais iš anksto. Sutaupysite nervų.”
