Rudenį ir žiemą noras išgerti dažnai sustiprėja dėl trumpėjančios dienos. Mažiau šviesos keičia miego ir nuotaikos ritmą, o alkoholis trumpam sukelia atsipalaidavimo jausmą. Problema ta, kad vėliau jis nuotaiką dar labiau slopina, todėl kelių savaičių įprotis lengvai virsta ratu, iš kurio sunku išeiti be pagalbos.
Šį sekmadienį, spalio 25-ąją, laikrodžiai persukami valanda atgal. Daugeliui tai reiškia, kad iš darbo bus grįžtama jau sutemus, o lapkričio pabaigoje šviesaus paros laiko liks mažiau nei aštuonios valandos. Tokiu metu daugiau laiko praleidžiama namuose, mažiau judama, rečiau susitinkama su draugais. Taurė vyno vakare ar keli buteliai alaus prie televizoriaus atrodo nekalta paguoda, tačiau būtent tamsiuoju sezonu įpročiai formuojasi greičiausiai ir lieka ilgiausiai.
Kaip šviesa veikia nuotaiką?
Šviesa yra pagrindinis signalas mūsų vidiniam laikrodžiui. Kai ryte jos trūksta, organizmas ilgiau gamina melatoniną – miego hormoną, todėl žmogus jaučiasi mieguistas, vangus, sunkiau susikaupia. Kartu keičiasi ir serotonino, susijusio su nuotaika, apykaita.
Dalis žmonių patiria vadinamąjį sezoninį afektinį sutrikimą: nuotaikos prastėjimą, padidėjusį apetitą angliavandeniams, norą daugiau miegoti ir atsitraukti nuo žmonių. Kiti jaučia lengvesnę formą – rudens ar žiemos liūdesį, kuris nėra liga, bet stipriai veikia savijautą, darbingumą ir santykius. Tokiu metu natūraliai ieškoma, kas greitai pakeltų nuotaiką: saldumynų, ilgesnio miego, socialinių tinklų – ir alkoholio.
Kodėl alkoholis atrodo kaip sprendimas?
Pirmos taurės poveikis iš tiesų jaučiamas greitai: sumažėja įtampa, atsiranda šilumos ir atsipalaidavimo pojūtis. Smegenyse trumpam padaugėja dopamino, todėl kūnas įsimena, kad alkoholis „padeda“. Būtent šis greitas atlygis ir yra spąstai.
Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga. Kai jo poveikis baigiasi, nerimas ir prislėgtumas dažnai sugrįžta stipresni nei buvo. Kitą dieną žmogus jaučiasi pavargęs, irzlus, prasčiau miegojęs – ir vakare vėl norisi to paties „vaisto“. Po kelių savaičių vienos taurės nebeužtenka, nes organizmas pripranta, o tolerancija didėja. Taip sezoninis liūdesys ir alkoholis ima maitinti vienas kitą.
Dar vienas mažai aptariamas poveikis – miegas. Išgėrus užmiegama greičiau, tačiau antroje nakties pusėje miegas tampa paviršutiniškas, dažniau prabundama. Ryte žmogus jaučiasi neišsimiegojęs, o tamsiu metų laiku nuovargis ir taip didesnis. Taip susidaro dar vienas ratas: blogas miegas – prasta nuotaika – vakarinis gėrimas – vėl blogas miegas.
Ženklai, kad sezoninis įprotis tampa problema
Ne kiekviena vakarinė vyno taurė rodo priklausomybę. Tačiau verta stabtelėti, jei pastebite bent kelis iš šių požymių:
- geriate ne progai, o tam, kad „ištvertumėte“ vakarą ar nusiramintumėte;
- per savaitę išgeriate daugiau nei prieš kelis mėnesius, nors to neplanavote;
- vakarą be alkoholio jaučiate neramumą, dirglumą ar sunkiau užmiegate;
- sau ar artimiesiems sakote, kad tai „tik iki pavasario“ ar „tik kol sutvarkysiu darbus“;
- slepiate, kiek iš tiesų išgeriate, arba ryte jaučiate kaltę dėl vakaro.
Jei atpažįstate save keliuose punktuose, tai dar nereiškia diagnozės. Tai ženklas, kad alkoholis pradeda atlikti vaidmenį, kurio jam nederėtų patikėti, – reguliuoti jūsų emocijas.
Ką galima daryti jau šią savaitę?
Pirmiausia – grąžinti organizmui šviesą. Pusvalandis lauke ryte ar per pietų pertrauką, net ir apsiniaukusią dieną, duoda daugiau šviesos nei kambario lempos. Antra – fizinis aktyvumas. Greitas pasivaikščiojimas, plaukimas ar sporto salė yra vieni veiksmingiausių natūralių nuotaikos reguliatorių. Trečia – vakaro ritualai, kurie užpildo laiką, kai anksčiau būdavo geriama: pokalbis telefonu, knyga, karšta arbata, vonia, ankstesnis ėjimas miegoti.
Svarbu ir sąžiningai stebėti save. Dvi savaites užsirašykite, kiek ir kada geriate, kokia tuo metu buvo nuotaika. Skaičiai dažnai pasako daugiau nei bet kokie savęs įtikinėjimai, o pastebėti dėsningumai padeda suprasti, kurie vakarai yra rizikingiausi. Dažnai paaiškėja, kad tai ne savaitgaliai, o sunkios darbo dienos, vienatvės vakarai ar konfliktai namuose.
Ir nebijokite kalbėti apie tai, ką pastebėjote. Pasidalijimas su artimu žmogumi, kad pastaruoju metu dažniau išgeriate, nėra silpnumo ženklas. Priešingai – tai pirmas žingsnis, kai problema nustoja būti paslaptimi.
„Rudenį ir žiemą kreipiasi daugiau žmonių, kurie sako, kad anksčiau taip nebuvo. Dažnai paaiškėja, kad alkoholis tapo pagrindiniu būdu tvarkytis su nuovargiu ir liūdesiu. Kai žmogus išmoksta kitų būdų nusiraminti, potraukis gerokai sumažėja“, – pastebi centro psichologas.
Kai savarankiškai nebepavyksta
Jei bandymai riboti gėrimą kartojasi, bet vis žlunga, tai nėra valios stokos įrodymas. Priklausomybė keičia smegenų atlygio sistemą, todėl vien pasižadėjimų dažnai nepakanka. Tokiu atveju padeda struktūruota pagalba: psichologo konsultacijos ir kodavimas nuo alkoholio, kai hipnoterapijos metu formuojamos naujos nuostatos alkoholio atžvilgiu, o kartu sprendžiamos priežastys, dėl kurių buvo pradėta gerti.
Jei abejojate, ar jūsų situacijai jau reikia specialistų, verta pasidomėti, kada laikas kreiptis pagalbos, ir pasinaudoti nemokama pirmine konsultacija. Rudenį priimtas sprendimas reiškia, kad pavasarį sutiksite jau kitokį – blaivų ir ramesnį – save.